Kaip rūpintis šunimi po kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio operacijos

Labai dažna šunų šlubavimo priežastis – priekinio kryžminio raiščio patologijos: patempimas, dalinis ar pilnas trūkimas. Pilnai nutrūkus šiam raiščiui, kelio sąnaryje prasideda degeneraciniai procesai, jis praranda stabilumą, dėl to juntamas skausmas, matomas šlubavimas. Gali būti paveikti abiejų kojų kelio sąnariai arba tik vienas iš jų.

Kelio sąnario kryžminio raiščio trūkimas paprastai diagnozuojamas atlikus ortopedinį tyrimą. Jeigu diagnozė neaiški – skiriami papildomi tyrimai, pvz., rentgenologinis. Jei plyšimas pilnas ir staigus, šuo stengsis pažeista koja neminti. Po poilsio šlubavimas gali sumažėti, tačiau aktyvios veiklos metu jis grįš. Esant daliniui ar palaipsniui plyšimui, raišumas galimas su pertraukomis arba jo visai gali nebūti. Galima nerangi eisena, sustingimas. Pažeistoje srityje pastebimas raumenų nykimas.

 Kokie šunys dažniausiai kenčia nuo priekinio kryžminio raiščio traumų?

Manoma, kad polinkis į šias traumas gali būti paveldimas – dažniau dėl kryžminių raiščių pažeidimų kenčia stambūs šunys kaip rotveileriai, niūfaundlendai, Labradoro retriveriai, buldogai, bokseriai. Šių veislių atstovai taip pat linkę sirgti ir klubo sąnarių displazija. Pacientų vidurkis 7 – 8 metai, tačiau priekinis kryžminis raištis plyšti gali ir jaunesniam negu 9 mėn. šunyčiui.

Kryžminių raiščių plyšimo atvejai, dėl kurių galima kaltinti traumas, sudaro tik apie 20 proc. visų atvejų – likę siejami su degeneraciniais procesais. Šie procesai tiesiogiai veikia raiščius, sausgysles, mažina jų elastingumą. Kai raištis smarkiai degeneravęs, užtenka vos vieno neteisingo judesio ir jis plyšta.

Dažniausios kryžminio raiščio trūkimus sukeliančios traumos – šuns bandymas įveikti pernelyg staigius posūkius, kojos įkišimas į duobutę, šokinėjimas, pasikartojantys pratimai. Riziką didina ir nutukimas, buvimas „savaitgalio kariu“.

Pastebėta, kad trečdaliui ar net pusei pacientų, kurių viena koja patyrė kryžminio raiščio plyšimą, vėliau teko gydyti ir kitą galūnę. Didesnė tikimybė tokiam pažeidimui greičiausiai atsiranda todėl, kad po operacijos didesnis krūvis tenka sveikajam keliui.

Priekinio kryžminio raiščių sužalojimų gydymas

Geriausias gydymo būdas šiuo atveju neegzistuoja  – tačiau yra geriausias galimas pasirinkimas konkrečiam atvejui. Gydymo kriterijai grindžiami amžiumi, svoriu, veisle, aktyvumo lygiu, šuns sveikatos istorija ir kelio anatomija.

Dėl atsiradusio sąnario nestabilumo dažnai pažeidžiamas vidinis meniskas, kas ir sukelia didžiausią skausmą. Tokiu atveju vienintelė išeitis – šio menisko pašalinimas bei sąnario stabilizavimas operacijos metu.

Be operacinio gydymo įmanomas ir medikamentinis – ribojant fizinį aktyvumą, duodant vaistus nuo skausmo. Jis tinka šunims, sveriantiems mažiau nei 10 kg. Deja, šis metodas nėra labai efektyvus ir jeigu šlubavimas išlieka, tenka ryžtis operacijai.

Kaip alternatyva kartais pasirenkama regeneracinė medicina (kamieninės ląstelės, gautos iš paciento riebalų ar kaulų čiulpų) gali būti svarstytinas variantas pacientams, kuriems nustatytas labai ankstyvas dalinis plyšimas. Kelį įvertinus atroskopiškai ir nustačius, kad trauma mažesnė negu 25 proc., minėtas gydymas gali būti taikomas.

Jeigu šuo netinka operacijai dėl amžiaus, ligų ar kitų problemų, gali būti naudojami funkciniai kelio įtvarai.

Šuniui rekomenduojama duodi sąnarius stiprinančių papildų, natūralių antiuždegiminių medžiagų ir omega-3 riebiųjų rūgščių.

 Po operacijos

Reabilitacija po operacijos labai pastebimai pagerina šuns atsigavimą. Ji paprastai trunka 12 savaičių. Reabilitaciją sudaro 3 etapai: patinimo ir skausmo valdymas, propriorecepcijos ir jėgos pratimai, ir, galų gale, grįžimas į normalų gyvenimo ritmą. Į reabilitaciją įeina masažas, pasyvių judesių pratimai, tempimas, raumenis stiprinanti veikla, šildymas, šaldymas, mankšta namuose.

Reabilitacijos metu būtina kontroliuoti keturkojo svorį – tai ne tik pagerins jo gyvenimo kokybę bei  trukmę, bet ir palengvins atsigavimo procesą.

Iškart po priekinio kryžminio raiščio operacijos

Po operacijos šuo turi gulėti kuo patogiau kaip tai įmanoma. Jo judėjimas turi būti ribojamas. Geriausia rinktis narvą, kuris būtų pakankamai didelis, kad šuo jame galėtų atsistoti ir apsisukti. Pasistenkite, kad keturkojui nereikėtų vaikščioti slidžiais paviršiais.

Neleiskite šuniui laižyti pjūvio vietos. Viena dažniausių komplikacijų po šios operacijos – infekcijos, įsimetusios dėl to, kad šunys laižė žaizdas!

Pirmąją savaitę galimas patinimas tiek apie pjūvį, tiek visoje operuotos kojos srityje. Galima pastebėti kraujosruvų. Pirmomis dienomis pjūvis gali truputį šlapiuoti ar kraujuoti. Šuo jaus diskomfortą operuotoje dalyje, tačiau davus nuskausminamųjų jis sumažės. Palietus koją, operuotoje srityje ji turėtų būti šilta. Tačiau ją liečiant šuo negali klykti ar kąsti gindamasis – skausmas neturėtų būti toks stiprus. Jei pastebite, kad kažkas „nukrypsta“ nuo normalių pooperacinių reiškinių, kreipkitės į veterinarą.

Pirmoji savaitė

Pirmąsias porą savaičių didžiausias dėmesys skiriamas uždegimo, skausmo ir patinimo mažinimui. Tai galima daryti šaltų kompresų, masažo, vaistų ir aktyvumo ribojimo pagalba. Labai svarbu laikytis reabilitacijos terminų. Per anksti apkrovus kojas fiziniu krūviu, sąnarys atsakys tindamas. Parenkant šuniui fizinį krūvį, būtina naudotis ne tik nurodytomis gairėmis, tačiau ir reaguoti į šuns būklę bei savijautą – galbūt kai kuruos pratimus teks palengvinti ar net atidėti.

Šuniui negalima leisti šokinėti – nei aukštyn, nei į lovą. Niekur.

Pirmąsias 2 – 4 savaites po operacijos būtina riboti lipimą laiptais. Jei namie turite laiptus, apribokite šuns prieigą prie jų. Ilgesnis lipimai laiptais galimas praėjus mėnesiui po operacijos. Lipant laiptais, šuo vedamas trumpu pavadėliu. Jo pilvą galima prilaikyti tampria juosta.

Bent 8 savaites jokių aktyvių žaidimų, dūkimų su šunimis, bėgiojimo laisvai.

Po operacijos praėjus trims dienoms, galima pradėti šilumos terapiją. Ji taikoma 5 – 10 min. iki masažo, jos tikslas – pagerinti kraujotaką.  Tik nenaudokite šildančių kremų ir pan., be to, venkite šios procedūros, jei sąnarys paburkęs, patinęs ir šiltas liečiant.

2 – 4 kartus dienoje galima šunį masažuoti. Masažo seanso trukmė – 5 – 15 min. Masažas padės atpalaiduoti raumenis, bus gera įžanga prieš reabilitacijos pratimus. Masažo metu šuo turi patogiai gulėti, operuota koja laikyti viršuje. Nusitaikykite į raumenis virš sąnario ir po juo. Masažą pradėkite spausdami raumenis delnu. Nespauskite per stipriai, kad nepažeistumėt gyjančių audinių, tačiau netrinkite ir odos – „jaučiami“ turi būti gilesni audiniai. Jei šuo nerodo diskomforto ženklų, toliau masažuokite tas sritis pirštais. Galiausiai kelis kartus atsargiai ir švelniai palankstykite galūnę (tai vadinama pasyviais judesiais, jų vieno užsiėmimo metu galima padaryti iki 10-ties) prilaikydami sąnarį, kad būtų išvengta bet kokio sukimosi. Ši terapija naudinga ir kitoms galūnėms, be to, iš pradžių naudingiau pasipraktikuoti su sveikąja koja.

Po masažo, pratimų galima taikyti šalčio terapiją, kuri mažina skausmą, tinimą ir uždegimą. Galima naudoti specialius gelio pakelius, šaldytuvo turinį, maišelius su šaldytu ledu. Jie apvyniojami medžiaga ir dedami kelio išorinėje ir vidinėje pusėse. Tai taikoma po pratimų po 10 – 15 min. Svarbu neperšaldyti per daug, tokiu atveju rizikuojama sukelti papildomą uždegimą ar netgi viso kūno peršalimą. Šalčio terapija taikoma pirmosiomis savaitėmis po operacijos (paprastai – iki 3 sav.).

Šuo vedžiojamas lėtai, tik su trumpu pavadėliu ir pilna kontrole. Galima naudoti specialias petnešas nuo tempimo. Laukan augintinis vedamas 3 – 4 kartus dienoje, daugiausia 5-ioms minutėms. Augintinį laikykite šalia savęs. Pirmąsias dienas po operacijos jis išvedamas laukan tik išsituštinti. Jeigu matote, kad reikia, su tampria juosta galite prilaikyti šuns pilvą.

Antroji savaitė

Šuo gali būti išvedamas pasivaikščioti iki 10-ties minučių. Lėtai įvedami pratimai padės palaikyti tvirtus raumenis, drėkins sąnarius, mažins skausmą, be to, šuo geriau jausis emociškai.

Vis dar prieš masažą taikyti šilumos terapiją. Masažas atliekamas 3-4 kartus dienoje po 10 min. Pasyvūs judesiai – iki 15 pakartojimų užsiėmimo metu.

Trečioji savaitė

Masažas jau atliekamas rečiau – po 2 – 3 kartus dienoje, prieš jį vis dar taikyti šilumos terapiją. Šalčio terapiją po pratimų jau galima nutraukti.  Kontroliuojami lėti pasivaikščiojimai 3 – 4 kartus dienoje gali ilgėti iki 15 – 20 min.

Jeigu veterinaras leidžia ir matyti, kad šuo neblogai „naudojasi“ operuota koja, jau galima pradėti skatinti jo judėjimą, didinti judesių amplitudę, stabdyti raumenų nykimą, didinti raumenų jėgą, ištvermę ir t.t. Pirmieji pratimai lengvi, nesunkūs, sudėtingės jie su laiku.

Balanso pratimas – šuniui stovint ant neslidaus paviršiaus, švelniai stumtelėkite jo galinę dalį tai į vieną, tai į kitą pusę. Kartokite tai du kartus dienoje po 10 kartų. Šis pratimas padės gerinti balaną, stiprins korpusą, padės pagrindą vėlesniems pratimams.

Galima įtraukti sėsti-stoti pratimus. Pradedami nuo poros kartų dienoje po 5 pakartojimus, laipsniškai ilginami iki 3 – 4 kartų dienoje po 5 – 7 pakartojimus. Reikia stebėti, kad šuo neapgaudinėtų ir naudotų ir operuotą galūnę. Šį pratimą galima įtraukti į pasivaikščiojimų, šėrimo laiką.

Ketvirtoji savaitė

Šildymas, masažas, pasyvūs judesiai pasitelkiami tik jei jaučiamas jų poreikis. Jų terapija sumažinama iki 1 – 2 kartų per savaitę.

Pasivaikščiojimai 3 – 4 kartus dienoje po 20 min.

Sėst – stot pratimai 3 – 4 kartus dienoje, po 10 pakartojimų.

Įtraukite „aštuoniukę“, kuri padės šuniui geriau suvokti savo kūną. Galite (būtinai su pavadėliu) šunį vedžioti „aštuoniuke“ ar per slalomo tipo kliūtis. Šis pratimas padės gerinti propriorecepsiją. Taip pat dar vienas galimas pratimas – vedžioti šunį per kopėčias. Šuo pratimus turi atlikti lėtai, apgalvotai. Pratimas iš pradžių atliekamas kartą dienoje, su laiku dažninamas iki 3 – 4 kartų per dieną. Vieno užsiėmimo metu pratimas kartojamas iki 10 kartų.

Tęsti „galinės dalies“ stumtelėjimo pratimą.

Tempimo pratimai: augintinis stovi ant neslidaus paviršiaus ir panosėje laikomo skanėsto pagalba jo galva tempiama aukštyn, žemyn, į šonus. Kaip tai atlikti, galite pažiūrėti vaizdinėje medžiagoje:

Pratimas atliekamas kartą dienoje po 5 – 10 pakartojimų.

Stovėjimas ant trijų kojų: paimti vieną stovinčio šuns koją ir 5 – 10 s laikyti pakėlus. Kai matote, kad šuo lengvai susidoroja su šia užduoti, kelkite dvi priešingas kojas. Pratimas atliekamas 2 kartus dienoje po 2 pakartojimus.

5 – 8 sav. po operacijos

Šildymo, pasyvių judesių, masažo terapijos nutraukiamos. Šalčio terapija po pratimų taikoma jei manoma, kad yra reikalinga.

Pasivaikščioti šuo vedamas 3 – 4 kartus dienoje po 20 – 30 min. Įtraukti lipimą į kalveles – 1-2 kartus dienoje po 5 – 10 min. ir trumpus risnojimo intervalus (po kelis metrus).

Vedžiojimą galima praturtinti ėjimu giliu sniegu ar aukšta žole (priklausomai nuo metų laiko) – jo metu šuo aukščiau kelia kojas, vysto jėgą. Šis pratimas atliekamas 3 kartus savaitėje, po truputį ilginant kiekvieno ėjimo metu.

„Galinės dalies stumtelėjimo“ pratimą galima padaryti sudėtingesnį – šunį pastatyti ant nestabilaus paviršiaus kaip čiužinys ar pripučiama pagalvė. Pratimas kartojamas 1 – 2 kartus dienoje po 4 min., kas savaitę „pridedant“ po 1 minutę.

Tęsti tempimo pratimus, jie atliekami 1 – 2 kartus dienoje, kas savaitę po truputį prailginant.

Sėsti – stoti pratimas tęsimas po 3 – 4 kartus kasdien, po 10 – 15 pakartojimų.

„Aštuoniukė“ 3 – 4 kartus dienoje po 10 – 20 pakartojimų.

Stovėjimas ant dviejų kojų (jei pamenate, jis „evoliucionavo“ iš ketvirtosios savaitės „stovėjimo ant trijų kojų“) – porą kartų dienoje, po 30 s kiekvienai pusei.

8 – 12 sav. po operacijos

Šiuo metu apsilankoma pas veterinarą, kuris įvertina kaip šuo gyja.

Šuo jau gali lakstyti be pavadėlio – pradedama nuo 20 min., ilginama iki valandos.

Šuo vedžiojamas 3 – 4 kartus dienoje po 30 min., kiekvieno vedžiojimo metu gali laipioti į kalveles.

Galima duoti nesunkių TOW (virvės traukimo) pratimų.

Šuo gali vaikščioti vandeniu, kurio aukštis – maždaug iki klubų. Šis pratimas galimas ir anksčiau (po siūlų ištraukimo), tačiau sunkiau kontroliuojamiems šunims (tarkim, energingai šokantiems į vandenį), tinka tik nuo 8-tosios gijimo savaitės. Užsiėmimai vandenyje iš pradžių trunka 5 min., ilginami iki 20 min.

Sėst – stot pratimai: 3 – 4 kartus dienoje po 10 – 15 pakartojimų.

Aštuoniukė 3 – 4 kartai dienoje po 20 pakartojimų.

 3 – 4 mėn. (12 – 16 sav.) po operacijos

Šiuo metu turėtų padidėti augintinio raumenų jėga ir ištvermė, grįžti normali eisena ir atsistatyti iki traumos buvusios kojos funkcijos. Visa judesių amplitudė jau atkurta, galūnės simetriškos, osteoartrito progresavimas nutolintas, eisena normali (bent einant ar risnojant). Operuota galūnė atgavusi savo pirmines funkcijas.

Komentarai

komentarai