Kamuoliuko gaudymas

11221342_10154074388893942_8302991697839336487_nKamuoliuko gaudymas – vienas smagiausių ir paprasčiausių užsiėmimų su šunimi. Ir šeimininkas labai nenuvargsta, ir šuo palaksto, pasportuoja – šio žaidimo dėka galima smagiai, prasmingai praleisti laiką su augintiniu. Tačiau būna situacijų, kur, atrodo, toks nekaltas kamuoliuko gaudymas gali būti pavojingas. Liūdniausia, kad šis žaidimas gali pakenkti būtent tiems šunims, kurie jį labiausiai dievina.

Rizikos grupės

Jei turite dėl kamuolio pamišusį, stipriu grobio draivu pasižymintį šunį, gerai apsvarstykite galimybę dūkti su kamuoliuku. Tie šunys kamuolį gali vaikytis ištisą dieną. Jiems nerūpi niekas – nei aplinka, nei oro sąlygos, nei pagrindas kuriuo jie bėga, jie tiesiog beatodairiškai vejasi „grobį“ ir jų niekas negali
sustabdyti. Na gerai, kai kas gali – trauma…

Bėgimo metu 60 – 70 procentų šuns svorio „neša“ jo priekinė dalis. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi keturkojo pečiai, kaklas, priekinės kojos, kai įsibėgęs jis kaskart staiga stabdo prieš kamuoliuką. Pabandykit suvokti, kas ten darosi, jei šuo taip žaidžia diena iš dienos, kiekvieną savaitę, mėnesį, metus…

Žaidimas itin pavojingas šunims, kurie staiga stabdo pieš kamuolį, čiuožia ar staiga sukasi kad jį pagautų. Paprastai taip daro „dėl kamuolio itin pamišę“ gyvūnai. Jiems traumų tikimybė didesnė. Kai šuo ant žemės „neria“ prieš kamuolį, gali susižaloti ne tik pečius, bet ir nugarą, kelius, alkūnes. Be to, staiga stabdant ant netikusio pagrindo, galimos ir kitos traumos – pėdų sužalojimai, lūžę ar nuplėšti nagai. Daugybei šunų dėl tokio „stabdymo“ ar kamuolio griebimo „iš šuolio“ (tada didžiausias stresas tenka nugarai bei keliams) įvyko kryžminių raiščių traumos. Beje, kryžminio raiščio plyšimo tikimybė išauga, jei šuo – vadinamasis „savaitgalio karys“ ir yra stambios veislė atstovas ar turi antsvorį.

Kai kurių šunų anatomija nedėkingesnė negu kitų. Jiems pasikartojantys pratimai gali lemti lėtines traumas. Šunims labai sunkiais priekiais svoris pasiskirsto netolygiai, jiems sunkiu efektyviai išnaudoti kūną, tad gresia priekinių kojų ir pečių sužalojimai. Jei šuns pečiai labai tiesūs ar čiurnoms trūksta gebėjimo sugerti smūgį, jam taip pat didėja traumos tikimybė.

Kamuoliuko vaikymasis karštu oru gali būti pavojingas, kadangi šunų vėsinimosi sistema gan primityvi, jie neprakaituoja, o atvėsta tik lekuodami. Jei kamuolys pilnai užpildo snukio ertmę, ypač jei šuo iš brachicefalinių veislių, jam gresia perkaitimas.

Kamuolio gaudymas nėra geriausias būdas nutukusiam šuniui mesti svorį. Dėl per didelio svorio sportuojantiems šunims gali atsirasti ilgalaikį sąnarių, raiščių, sausgyslių problemų. Kuo šuo sunkesnis lyginant su jo aukščiu, tuo daugiau pastangų reikia lokomocijai ir daugiau streso patiria skeleto ir raumenų sistema. Nutukęs šuo greičiausiai gyveno nejudrų gyvenimą, tad jo silpni raumenys, raiščiai, jis greit ima dusti ir pavargsta (o pavargus juk taip lengva susižaloti).

Patarimai siekiantiems išvengti traumų

Šis šuo traumą patyrė kamuoliuką vydamasis ant blogo pagrindo
Šis šuo traumą patyrė kamuoliuką vydamasis ant blogo pagrindo

Jeigu turite dėl grobio „belenkaip“ pamišusį šunį, neleiskit jam vytis kamuolio kol tas dar skrenda ar rieda. Vietoj to mokinkite keturkojį išlaukti kol kamuolys nusileis ant žemės ir tik tada leiskite bėgti prie jo. Jeigu žaislas nusileido žolėje, jo ieškodamas šuo turės galimybę geriau kontroliuoti savo judesius ir mintis.

Dar vienas būdas išvengti staigaus stabdymo – padėkite kamuolį ant ko nors šuns galvos aukštyje (pvz., suoliuko). Galima išmokinti šunį paeiliui atnešti keletą kamuoliukų ir tuos iš anksto išdėlioti įvairiose vietose. Tai – geras pratimas, kurio metu kamuolys nerieda ir šuo neišprotėja, tačiau ir palaksto, ir pagalvoti turi.

Jei norite nuvaikyti šunį, o kamuoliukas atrodo pernelyg rizikingas reikalas, išmokinkite augintinį apibėgti apie kokią nors kliūtį ir grįžti pas Jus, o už tai kaip paskatinimą duokite prizą, pvz., džiuto pelę ar mylimą žaislą.

Kamuoliuką galite mesti į kalną ir tuo pačiu lipkite aukštyn, kad keturkojį sutiktumėte grįžtantį pusiaukelėje. Taip jis gaus gerą krūvį ir sumažės jam nereikalinga apkrova.

Kamuoliuką mėtykite į vandenį – išvengsite staigaus stabdymo problemos.

Atidžiai įvertinkite aplinką. Įsitikinkit, kad ten nėra nieko, kas gali kelti pavojų šuniui, kai tas lėks visą dėmesį sutelkęs į kamuolį. Bėgimo kelyje negali būti duobių, vielų, plytgalių ir kitų sunkiai pastebimų dalykų.

Išeitis karštą vasaros dieną – skylėti kamuoliai. Jie leidžia šuniui kvėpuoti ir vėsintis kol tas neša kamuoliuką. Neduokite storiems šunims vaikytis kamuolio. Prima numeskite svorį, augintinį kurį laiką tik vedžiokite, kol jo kondicija leis smagiai žaisti be traumų. Sumažinus šuns kūno svorį tik keliais pertekliniais kilogramais galima neįtikėtinai prailginti jo aktyvios veiklos trukmę.

Neduokite kamuolio vaikytis „savaitgalio kariui“, ypač jeigu jis stambokas. Iš pradžių jį pakankami vedžiokite bent kas antrą dieną, kol jo raumenys suvirtės, o tada imkitės aktyvesnių žaidimų. Galiausiai – tai tik smagus žaidimas. Per daug nepanikuokite, tik stebėkite, kada šuo pavargo ir jau metas jį sustabdyti. Mėgaukitės žaidimu ir būkite atsargūs.

Literatūra:

Playing Safely with Ball Crazy Dogs BY Erica C. Boling, PhD

Dangers to be aware of if your dog loves ball play © Dr. Peter Dobias, DVM

Avoiding Injury if you have a „POWER SLIDER“ Bobbie Lyons, Cert CF

Healing Sports Injuries; September/October 2008 issue of Dogs Life

THE CRANIAL (ANTERIOR) CRUCIATE LIGAMENT Dr Emma Tomkins BVSc (Hons)

http://www.tploguide.com/torn-acl-dogs.php

Komentarai

komentarai