Mėšlungis

Mėšlungis – neretai labai skausmingas nevalingai užsitesęs raumens ar raumenų grupės spazmas. Mėšlungis gali atsirasti kai su šunimi sportuojama gerai nežinant jo poreikių bei nesuteikiant kokybiško raciono. Mėšlungis gali atsirasti dėl to, kad prireikia papildomų pastangų įvykdyti sėkmingą posūkį ar kitą užduotį. Kai kuriems šunims jis atsiranda karštą dieną dėl dehidrtacijos, taip pat dėl senų traumų (normaliai nepasveikus). Pamačius, kad šuniui mėšlungis, būtinas masažas – tik atsargus, nes dažnai net patikimiausiems šunims nepatinka, kai liečiama skausminga ir labai jautri vieta. Continue reading „Mėšlungis“


Ar Tavo šuo – „Savaitgalio karys“?

Sąvoka „savaitgalio karys“ – terminas, kurį puikiai galima naudoti siekiant apibūdinti žmones, visą darbo savaitę kiurksančius biuruose ar automobiliuose, labai mažai judančius ir tada savaitgaliais išlendančius į sporto sales, krepšinio, teniso aikšteles, bėgimo takus ir t.t. Aktyviai sportuodami tas 1 – 2 dienas savaitėje jie nepajunta jokio teigiamo poveikio – kaip tik atvirkščiai, dažnai netgi susižaloja ir šlubuoja namo. Taip yra todėl, kad nei jų kūnai, nei protai nėra pasiruošę atlaikyti intensyvios veiklos.

„Savaitgalio kariai“ dažnai kenčia nuo ilgalaikių, pasikartojančių raumenų skausmų – sportas jiems neatneša laukto malonumo ar naudos. Traumos dažnėja augant sportininkų amžiui ir fiziniam krūviui.

Daugybė šunų taip pat yra „savaitgalių kariai“ ir dėl to dažnai kenčia nuo traumų. Mūsų keturkojai kompanionai – puikūs sportininkai, jie sutverti gyventi aktyviai, tačiau jų veiklą ribojame mes, dirbdami nuo ryto iki vakaro ir nerandantys laiko reguliariems aktyviems pasivaikščiojimams. Gyvenant „žmogišku“ tempu, šunys daugiau dėmesio gauna tik savaitgaliais. Po tingios, ramios savaitės jie ištempiami į parką, vaikosi kamuoliukus, sportuoja, patiria dideles apkrovas. Ir kas gi atsitinka? Žinoma, jie susižaloja. Kadangi šunys – kantrūs sutvėrimai, dauguma esant nedideliam skausmui neparodys, kad kažkas negerai. Tokios aktyvios savaitgalio veiklos neparuoštam ir gerai savo kūno nejuntančiam šuniui tik padidins traumos ir ją sekančio diskomforto riziką, retai duos apčiuopiamą naudą.

Siekiant išvengti nemalonumų, galima rinktis kelis variantus. Prima, gyvūnas turi kasdien pakankamai judėti. Bent 2 kartus savaitėje mankšta turi būti intensyvesnė. Paprastumo dėlei aktyvesnius epizodus galima paskirstyti taip, kad vienas būtų savaitgalį, o kitas savaitės viduryje. Trumpi, lėti pasivaikščiojimai nėra blogai, tačiau šuniui būtina palakstyti greičiau, kad sutvirtėtų minkštieji audiniai. Fiziškai pasiruošęs šuo atlaikys ir savaitgalius, kada skirsite jam daug dėmesio.

Jeigu Jūsiškė darbo savaitė išties labai užimta, galite samdyti šuns išvedžiotoją ar trenerį, kuris užsiimtų su gyvūnu, arba įsigyti specialų bėgimo takelį.

Jeigu neturite galimybės su augintiniu užsiiminėti ir nenorite ar negalite samdyti trenerio, teks rinktis trečią, tačiau labai liūdną alternatyvą – apriboti ir savaitgalio užsiėmimų tempą. Tai – tikrai prastas pasirinkimas, visai apribojantis ir taip menką vargšo šuns aktyvumą, tačiau bent jau padės išvengti traumų ir jas lydinčio diskomforto.

 

 


Saugokime šunų sąnarius

Degeneracinė sąnarių liga, dar žinoma kaip osteoartritas (arba tiesiog artritas) – sekinanti liga, galinti paliesti įvairias gyvūnų rūšis, tarp jų ir žmones. Tarp šunų artritas ganėtinai dažnas, jis pasireiškia sumažėjusiu mobilumu, įvairiais uždegimais bei skausmais. Artritas gali būti tiek tiesioginių ar netiesioginių traumų rezultatas, tiek atsirasti ir dėl netinkamo kaulų ar kremzlių vystymosi. Vyresnio amžiaus šunims rizika susirgti didėja dėl sulėtėjusių atsinaujinimo procesų. Pastebėta, kad paprastai situaciją pablogina nutukimas. Continue reading „Saugokime šunų sąnarius“


Kaip rūpintis šunimi po kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio operacijos

Labai dažna šunų šlubavimo priežastis – priekinio kryžminio raiščio patologijos: patempimas, dalinis ar pilnas trūkimas. Pilnai nutrūkus šiam raiščiui, kelio sąnaryje prasideda degeneraciniai procesai, jis praranda stabilumą, dėl to juntamas skausmas, matomas šlubavimas. Gali būti paveikti abiejų kojų kelio sąnariai arba tik vienas iš jų. Continue reading „Kaip rūpintis šunimi po kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio operacijos“


STIPRŪS ŠUNYS garsiai apie švietimą

Klaidinanti informacija penktokų vadovėlyje

„Kreipiamės į Jus dėl informacijos, pateikiamos vadovėlyje:
Edvardas Baleišis, Rimvyda Dagienė, Kęstutis Grinkevičius, Alvida Lozdienė. Eureka 5. Gamtos mokslų vadovėlis. 2 d. V kl.
Minėto vadovėlio turinyje pateikiami šunų veislių aprašymai, kurie ne tik yra netikslūs ir klaidingi, bet ir kurstantys visuomenės priešiškumą bei nesantaiką. Melagingame turinyje nurodomos klaidingos konkrečios veislės – amerikiečių Stafordšyro terjerai, savybės ir paskirtis, su kuria nesutiktų jokia kinologinė organizacija. Continue reading „STIPRŪS ŠUNYS garsiai apie švietimą“


Ar šuo gali padėti… nustoti bijoti šunų?

Dažna diskusijų tema – ar šuo gali padėti bijančiam šunų žmogui išmokti jų nebebijoti. Nemaža visuomenės dalis linkusi ignoruoti šunų baimę, ypač jei ją patiria vaikai. Aplinkiniai linkę manyti, kad „tai nieko tokio“, „išaugs“, „geriau tegu bijo, nei lenda prie kiekvieno šuns“ ir panašiai.  Tačiau tokia baimė paprastai neigiamai veikia ją jaučiančio asmens gyvenimo kokybę. Ir tas poveikis tuo stipresnis, kuo stipriau bijoma. Continue reading „Ar šuo gali padėti… nustoti bijoti šunų?“


Trumpai apie kaniterapiją

Kaniterapija Lietuvoje vis dar ganėtinai naujas dalykas. Lotyniškai „canis“ reiškia „šuo“, na o žodis „terapija“ jau senokai tapo tarptautiniu. Pabandysime trumpai papasakoti, kaipgi šunys susiję su terapija. Šuo – seniausia domestikuota (prijaukinta) gyvūnų rūšis. Daug tūkstančių metų šunys talkino žmogui pačiose įvairiausiose kasdienėse veiklose – šunys daug metų buvo nepakeičiami pagalbininkai užtikrinant saugumą, ganant gyvulius, medžiojant ir netgi atlikdavo pagrindinės transporto priemonės funkciją atšiauraus klimato kraštuose. Kai kuriose šalyse atskirais laikotarpiais tam tikro tipo šunys atliko socialinio statuso simbolio vaidmenį. Continue reading „Trumpai apie kaniterapiją“


Kamuoliuko gaudymas

11221342_10154074388893942_8302991697839336487_nKamuoliuko gaudymas – vienas smagiausių ir paprasčiausių užsiėmimų su šunimi. Ir šeimininkas labai nenuvargsta, ir šuo palaksto, pasportuoja – šio žaidimo dėka galima smagiai, prasmingai praleisti laiką su augintiniu. Tačiau būna situacijų, kur, atrodo, toks nekaltas kamuoliuko gaudymas gali būti pavojingas. Liūdniausia, kad šis žaidimas gali pakenkti būtent tiems šunims, kurie jį labiausiai dievina. Continue reading „Kamuoliuko gaudymas“


Balanso treniruotės

Artėjant varžybų sezonui (o kartu ir šylant orui) vis dažniau čiumpam pavadėlį, inventorių ir kimbam į darbą su savo keturkojais. Ruošiantis varžyboms ar savo malonumui užsiimant jėgos sportu, svarbiausia yra parinkti tinkamą krūvį bei pratimus, nuosekliai didinančius raumenų ištvermę. Dažnai būtent raumenų nuovargis sukelia traumas. Į išankstinio pasiruošimo programą turėtų įeiti keturi pratimų tipai: ištvermės, jėgos, lankstumo ir pusiausvyros pratimai. Apie pastaruosius pakalbėkime plačiau. Continue reading „Balanso treniruotės“


nora budulis triukas

Triukai padeda ir sveikti, ir mokytis

Kodėl svarbu tinkamu metu prajuokinti ir nustebinti ir taip padėti mokytis – arba sveikti, žiūrint, ko siekiama. Kad suvoktume, kaip triukai padeda mokytis arba sveikti, reikia suprasti, kas tuo metu vyksta smegenyse – būtent joms turime būti dėkingi už viską, ko išmokstame. Mokymasis ir sveikimas – šie du dalykai gali pasirodyti visai nesusiję. Tačiau tai – klaidingas įspūdis. Continue reading „Triukai padeda ir sveikti, ir mokytis“